apvilsti

apvilsti tr. K.Būg, OGLII309 užvaldyti, užgrobti, apveldėti: Ateikite, palaimintieji Tėvo mano, apvilskite karalystę, jumus pazopostytą DP10. Jiemus pagardėjo valnumas Evangelijos, kursai yra dešimtinių neužmokėt, turėt plebonijas, apvilst kiemus ir turtus bažnyčios DP276. ║ prk. apimti, apsėsti: Viešpatis mane apvil•do ant pradžios kelių savųjų DP44. Jei kurį V. Christus apleidžia, tą tikrai piktoji dvasia apvil•sta DP114. Toksaig yra smarkumas veluokas piktojo ant tų, kuriuos apvilsta DP119. Veluoka prakeiktasis… per nuodžią ir per mirtį apvildęs buvo mažne visą pasaulį DP508. Vieną lapumas apvildo ir tęsia jį visop piktop DP114. \ vilsti; apvilsti; pavilsti